Na, tai ką mes veikiam praėjus dviem savaitėm po naujametinių atostogų? SERGAM!!!
Kristytė serga. Tai vaikui - jėga - nereikia eiti į darželį! Ta proga vaikštome į mišką kvėpuoti grynu oru su šunimis. Pasirodo, įdomiausia žmogui - kopti į kalnus. Ir Džekui - taip pat! Laksto kaip padūkęs aukštyn-žemyn patenkintas visas!

Bet namuose, prie židinio, drybso ne pagrindinis kopikas į kalnus, o ištikimasis "asmens sargybinis" - Idol. Taip pat pavargęs, ilsisi, snaudžia... Kol Idol miega, patepu jam pėdutes ICEPAW "Paw Protect" tepalu - kad neskerdėtų nuo šalčio ir sniego. Šią priemonę patogu naudoti - kaip rutulinį dezodorantą - ir rankos švarios, ir pėdutės pateptos. Svarbu, kad prieš tai būtų pašalinti plaukai nuo pėdučių pagalvėlių.

Šiaip, Idol pėdutės dažniausiai būna išsausėję, šiurkščios. Kol šuo gyvena lauke, nelabai kreipi dėmesį į tokius dalykus. Tačiau kai jis vis miega namuose - tas šiurkštumas pradeda kliūti...

Todėl pradėjau periodiškai tepti jam pėdutes tuo "Paw Protect" kaip kokiu kremu - visai kitas vaizdas. Oda suminkštėjusi, netrūkinėja. Pėdutės švelnios, kaip mažo šunyčio! Tik jau nebe rožinės :)...

Gamintojas rekomenduoja naudoti šį tepalą periodiškai, tuomet pėdų oda bus sudrėkinta, apsaugota, mažiau pažeidžiama, atspari šalčiui, grubiems paviršiams. Šuo nepatirs diskomforto bei pėdučių skausmo dėl išsausėjusios ir suskirdusios odos. Ypač patartina tepti prieš ilgus pasivaikščiojimas, intensyviai sportuojant. Taip pat - atsižvelgiant į kiekvieno šuns odos būklę. REKOMENDUOJU!

Štai ir vėl paskutinis šuniukas paliko mūsų namus...
Kaskart viskas vyksta taip individualiai ir įdomiai! Negali prognozuoti nei laiko, nei būdo, kaip klostysis kiekvieno šuniuko šeimininko atsiradimas...

Vakar skambino viena moteris, sakė: "5-ių mėnesių... Labai jau didelis...". "Na taip, nemažas", - pagalvojau. - "Bet, šiuo atveju, amžius, tai - privalumas!"  
O paskui iš karto paskambino moteris, kuri konkrečiai aiškinosi šuniuko socializacijos lygį: ar nebaikštus, kur mieliau renkasi atlikti gamtinius reikalus - lauke ar namie, kaip sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, ar buvo dresiruojamas - kiek ir kur. Tokie konkretūs klausimai aiškiai suvokiančio ko nori žmogaus... 

Manau, jog daugelį domina klausimas - KOKIO AMŽIAUS ŠUNIUKĄ GERIAUSIA ĮSIGYTI?

Ko gero, yra du variantai:

PIRKTI ŠUNIUKĄ KUO ANKSČIAU - jau 2-jų mėnesių - kai tik galima pasiimti iš veislyno. Tokiu atveju turėsite malonumą jį panešioti (bus dar pakeliamas), išmokyti visų gyvenimo ir elgesio taisyklių, užsiimti ugdymu ir socializacija, parodyti jam pasaulį, kuriame jis turės gyventi kartu su jumis. Taip, jūs gausite vaikystės užvaldytą visišką išdykėlį, chaosą lakstantį keturiomis kojomis, kuris dažnai myžčioja, nes jo šlapimo pūslė tiesiog dar maža - neiškenčia vaikas ilgiau nei pora valandų, kuris viską graužia, lekia ir dūksta kartu su kitais jūsų augintiniais ir, duok dieve, kad jų turėtumėte, nes kitaip kauks vienas iš liūdesio namuose likęs arba naikins jūsų batus, duris, kilimukus...
Bet tai ir yra visi mažo šuniuko auginimo džiaugsmai. Nepykite, teisingai pedagogiškai reaaguokite, auklėkite, socializuokite. Džiaukitės naujuoju savo vaiku! Po keleto mėnesių bus lenviau - paaugs vaikas :) 


PIRKTI ŠUNIUKĄ KUO VĖLIAU TIK IŠ Į ŠUNIUKŲ UGDYMĄ ORIENTUOTO VEISLYNO.
Jei neturite šuniuko auginimo patirties, laiko arba noro terliotis su nesibaigiančiomis balutėmis, yra prasmės susirasti tinkamą veislyną, kuris aktyviai užsiima šuniukų socializacija ir ugdymu. Juk ankstyvosi socializacija vyksta iki 12 savaičių ir reikia jas nugyventi "teisingai". O tai, kaip žinia, turi suorganizuoti šuniuko šeimininkas arba veisėjas...
​
Iš tokio veislyno drąsiai galima pirkti šuniuką bet kokio amžiaus. Kuo didesnį pirksite, tuo daugiau šuniukas mokės. Pageidaujant galima įsigyti net šuniuką su preliminariais sveikatos tyrimais pagal veislės reikalavimus - viskas priklauso nuo susitarimo. Svarbu aptarti sąlygas aiškiai ir iš anksto.

Tiek minčių šiam vakarui. Lauksime sekančios vados ir jos istorijos...
O dabar - laimingo gyvenimo, mano mielieji "K vados" vaikai!

Žmonės, norintys įsigyti šuniuką dažnai klausia: kada geriausia pasiimti šuniuką? o jie mėgsta keliauti, plaukti? ar jis nebijos paliktas vienas? kaip sutaria su kitais gyvūnais? kas drąsesnis (ramesnis, prieraišesnis, sargesnis....) patelė ar patinėlis? ir t.t. ir pan.

KAS LEMIA ŠUNS ELGESĮ?
Žinoma, viena dalis atskymo į šiuos klausimus glūdi augintinio veislės pasirinkime, t.y. kokiam tikslui buvo sukurta jūsų pasirinkta šuns veislė: tai medžioklinis, sarginis šuo? ar šuo sukurtas avims ganyti, o gal gelbėti žmones? o gal tas šuo buvo išveistas pelėms gaudyti? Būtent veislėje glūdi pamatiniai šuns chrakterio ir elgesio bruožai (nors, žinoma, lieka vietos ir individualiems bruožams). 

Kita atsakymų į šiuos klausimus dalis glūdi ŠUNIUKO SOCIALIZACIJOJE.
Kiek šuniukas drąsus, kaip jam komfortiška gyventi su jumis, galų gale - ar jis laimingas gyvendamas su jumis, patekdamas į skirtingas aplinkas bei situacijas - visa tai dažnai priklauso nuo to ar šuniukas buvo LAIKU ir TINKAMAI socializuotas.

PAGRINDINĖ SOCIALIZACIJA VYKSTA IKI 12-OSIOS ŠUNS GYVENIMO SAVAITĖS.
Todėl visiems, kuriems kyla klausimas - kada, kaip anksti galima pasiimti iš veisėjo šuniuką - atsakymas vienareikšmiškas - kaip galima anksčiau! Taip, remiantis LKD nuostatais, jūs negalėsite šuniuko pasiimti anksčiau nei jam sukaks 2 mėnesiai. Tačiau, jei iš anksto planuojate įsigyti augintinį, turite žinoti, jog kuo jaunesnį šuniuką atsivesite į aplinką, kur jis gyvens, kuo daugiau pasaulio ir jo laukiančio gyvenimo būdo iki 12-osios savaitės jam parodysite, tuo lengviau ir laimingiau šuniukas praleis savo gyvenimo laiką su jumis.

VEISĖJAS TURI SOCIALIZUOTI ŠUNIUKUS!?
Žinoma, veisėjas, iš savo pusės, taip pat stengiasi socializuoti šuniukus - veža juos į skirtingas aplinkas, prausia, siurbia grindis, pažindina su kitais šunimis - kiekvienas pagal savo galimybes. Tačiau, reikia atsiminti, jog nė vienas veisėjas negali atspėti būtent jūsų gyvenimo būdo (gal bėgiosite su juo rytinėmis Kauno gatvėmis, o gal važinėsite ar plauksite žvejoti) ir paruošti augintinio toms, būsimoms jo gyvenimo sąlygoms.

Be to, veisėjas turi daug šuniukų - visą grupę/gaują. Toje gaujoje šuniukas jaučiasi ir elgiasi vienaip, o patekęs į jūsų šeimos gaują - jo vieta ir situacija keičiasi. Taip pat keičiasi drąsa bei elgesys. O socializuoti kiekvieną šuniuką atskirai - kas būtų geriausia! - dažnai pritrūksta tiek fizinių, tiek laiko resursų.

Kitas, svarbus dalykas stabdantis veisėją nuo aktyvaus šuniukų sąlyčio su skirtingomis socialinėmis grupėmis, vietomis bei aplinkomis yra tai, jog šuniukai, kol neskiepyti, gali pasigauti ligą ar virusą. Kadangi tokio jauno amžiaus šuniukų gydymas dažnai yra sudėtingas, mirštamumo tikimybė - didžiulė. Susirgus vienam iš vados, dažniausiai užsikrečia ir krenta visa vada. Todėl daugelis veisėjų, siekdami išsaugoti vados gyvybę, tiesiog nerizikuoja šuniukų vežtis kur nors kitur nei pas veterinarą skiepams. Taip yra prarandamas ypatingai svarbus laikas šuniukų socializacijai...

TODĖL BŪTENT JŪS - ŠUNIUKO ŠEIMININKAS - ESATE ATSAKINGAS UŽ SĖKMINGĄ SAVO AUGINTINIO SOCIALIZACIJĄ, JO KOMFORTIŠKĄ, LAIMINGĄ, BEBAIMĮ GYVENIMĄ :) 
Tad, jeigu tik turite galimybę - parsivežkite namo kuo jaunesnį šuniuką ir greitai bei intensyviai (per pirmąsias dvi savaites) RODYKITE JAM SAVO PASAULĮ, tą pasaulį, kuriame jis gyvens. Vežkitės, veskitės, bendraukite, plaukite, bėkite, kirpkitės, dūkite, eikite mokytis, klausykitės muzikos, šokite, dainuokite, grybaukite - viską veikite kartu. Labai panašiai, kaip su vaiku:). Tuomet turėsite drąsų ir laimingą šuniuką su savo individualiu charakteriu.

Ir, žinoma, būtinai lankykite šunų mokyklą, taip vadinamą dresūrą - turėsite gero, teisingai struktūruoto laiko kartu bei (jei pateksite pas gerą trenerį) išmoksite skaityti ir perprasti savo šuns elgesį. Labiau pažinsite tiek savo augintinį, tiek save, nes ten vyksta tikrasis, pavadinčiau - terapinis - buvimas kartu su šunimis.

​Vis sulaukiu skambučių žmonių, kurie teiraujasi šuniukų kainų. Daugelis, argumentuodami, jog ieško "šuniuko sau", o "ne parodoms", sako, jog norėtų pigesnio varianto.

Jau subrendau pasisakyti šia tema. 

KĄ REIŠKIA TAS "PARODOMS"
Patikėkite, DAUGELIS, TIKSLIAU, BEVEIK VISI augintinius perka namams, o ne parodoms. Bent jau tie, kurie perka šuniukus Lietuvoje iš lietuvių veisėjų. Nes patys veisėjai šunis veisimui dažniausiai atsiveža iš užsienio arba išsiveisia savo veislynuose, o žmonės, perkantys šunį sau, labai retai daro tai kryptingai, galvodami apie veisimą ateityje. Netgi tie, kurie pirkdami šunį planuoja jį veisti, ne visada tuo užsiima - pakanka vienos vados, kad sužinotum, esi tam sutvertas ar ne....

Pardavinėti šuniukus veisimui - čia tai, ką daugelis vadinate "parodoms" (nes tik itin retu atveju žmonės, vedžiojantys šunis į parodas bei siekiantys rezultatų, neužsiima veisimu) - lietuvių veisėjai stengiasi užsienyje, o Lietuvos rinkai dažniausiai palieka pigesnius, nekondicinius, pvz., veislės standarto neatitinkančio kailio spalvinimo, su diskvalifikuojančiomis žymėmis, veisimui netinkamus šuniukus. Juos, žinoma, kaip "šuniukus namams" parduoda pigiau. Žodžiu, Lietuva tampa atliekų kraštu - kas netinka vokiečiui, tiks lietuviui, juk jam reikia "pigiau". Mūsų Berno Zenenhundų rinka - tiesiog prikimšta "pigienos" ir "defektų".

Todėl labai nepaprasta mūsų krašte įsigyti kokybišką, gražų, galų gale, brangų Berno Zenenhundą, net ir su dokumentais - gerą draugą ir puošmeną namams... Jeigu radote tokį - griebkite neabejodami, kitaip reikės ieškoti užsienyje:)))...


BEDOKUMENČIAI "BERNO ZENENHUNDAI"
Lietuvoje tiesiog klesti bedokumenčių šunų, panašių į Berno Zenenhundus, tradicija. Šunų, daugelis kurių tokie baisūs ir taip neatitinka veislės standarto pagal savo išvaizdą, kad net gėda juos lyginti su grynaveisliais. Bet juk jie - be dokumentų, pigesni, lietuvis nupirks...

Patikėkite, šie šuniukai be dokumentų ne todėl, kad dokumentai taip brangiai kainuoja. Dažniausiai, jei abudu tėvai yra su dokumentais (nors to įrodyti neįmanoma, juk genetinių tyrimų niekas nedarys) yra kažkas negerai:
​
1. arba yra įvykęs koks nors nusižengimas LKD (Lietuvos kinologų draugija) patvirtintiems veisimo nuostatams, pvz. per dažnai kergiama kalė, per anksti sukergta kalė ar patinas ir pan. - tuomet, priklausomai nuo nusižengimo rūšies, ženkliai pabrangsta kiekvieno šuniuko dokumentas. Veisėjams gaila mokėti baudas LKD už savo klaidas ir jie pardavinėja šuniukus be dokumentų.

2. arba gimę šuniukai savo išvaizda neatitinka veislės standarto, pvz., neteisinga šuniukų kailio ar akių spalva, išvaizda turi kitų diskvalifikuojančių žymių - žodžiu, jie ir taip bus netinkami veisimui. Kam jiems užsakinėtii dokumentus?...

3. tėvų sveikatos rodikliai prasti ir, pagal LKD nuostatus, jų negalima veisti. Kas kad tėvai su dokumentais. Jeigu jūs nežinote, kokie turi būti sveikatos tyrimų rezultatai, net ir pamatę juos nieko nesuprasite. Tačiau, esant prastiems tėvų sveikatos rodikliams, palikuonys niekada negaus kilmės dokumentų. Todėl, pirkdami bedokumentį "berno zenenhundą" iškart galite įsigyti "ligų maišą", kuris stipriai palengvins jūsų kišenes vedžiojamas pas veterinarus.

Na, o jeigu abu arba vienas iš tėvų yra bedokumentis "berno zenenhundas", tai jūs išvis nežinote, ką perkate.
Jei šuo neturi dokumentų, jis nėra veislės atstovas. Nes būtent kilmės dokumentas patvirtina veislę. Jis gali būti tik panašus į Berno zenenhundą, mišrūnas. Tokiu atveju jūs negalite tikėtis konkrečiai veislei būdingų charakterio, elgesio savybių. Kai kurie mišiniai gali būti ne tik neprognozuojami, bet ir pavojingi. Pvz., žmogus mato prieš akis "Berno zenenhundą" ir tikisi iš jo draugiško elgesio, pasiglostymo. O šuo, kadangi yra maišytas su kokiu nors sarginiu, bet išvaizda "berno" - puola (čia tikra istorija!)... Taip galite turėti ne tik finansinių nuostolių, bet ir nelaimingų atsitikimų - gali nukentėti kiti gyvūnai, vaikai ir suaugusieji. Jums to reikia?!


BERNO ZENENHUNDAI SU DOKUMENTAIS
Jeigu, pirkdami pasirinktos veislės šunį, žmonės perskaitytų bent jau jo veislės standartą (Berno Zenenhundo veislės standartas), jie turėtų orientyrus, kaip atrodo standartinis Berno Zenenhundas - tas, kuris turi būti tam tikro sudėjimo, ūgio, svorio bei spalvinimo (jau nekalbant apie elgesį, būdą, kuris perduodamas grynaveisliams palikuonims, kaip charakteringas veislei). Tuomet, išsianalizavę parduodamų šuniukų išvaizdą, nesistebėtų, kad šunys su dokumentais, atitinkantys Berno Zenenhundo veislės išvaizdos standartą kainuoja daugiau nei kiti, taip pat su dokumentais, ber ir su nukrypimais nuo jo. Juk pastarajame yra apibrėžtas etaloninis grožis ir kiekvienas nukrypimas matosi plika akimi, o įvardiname jį sau paprastai: "šitas šunelis man ne toks gražus"...


"PIGIAU, NES NAMAMS"
Kas gi specialiai renkasi "negražų šunelį" ar "su broku", kad ir "namams"? Juk visi suvokiame grožį, jį pažįstame ir atpažįstame, mėgstame, džiaugiamės, vertiname bei didžiuojamės juo... 

Jeigu jums patiko Berno Zenenhundas, tai ir pirkite tai, kas jums patiko, o ne ieškokite "pigaus" ar "defektuoto" draugo. Juk visi šunys yra šunys. Visi jie gali būti draugai. Bet jeigu renkiesi veislę, tai ir pirk jos atstovą, o ne "defektą"...

Tiems, kurie nori "pigiau", nes "namams", visuomet galima pasiieškoti šunelių prieglaudose ar dovanojamųjų, mišrūnų sąrašuose. Tuomet bus galima didžiuotis savo gera širdimi bent vienam vargšeliui suteikus mylinčius namus. Juk gerumas, kaip ir grožis, - visuomet svarbus...


JŪS NEŽINOTE, KAIP PAKRYPS JŪSŲ GYVENIMAS
Mes taip pat pirkome savo Mają "namams", o ne "į parodas". Bet gyvenimas susiklostė taip, kad Maja tapo mūsų pirmąja patele, kurią pradėjome veisti. Džiaugiuosi, kad tuomet pasirinkome labai gražią kalytę ir su dokumentais - tikrą, o ne menamą Berno Zenenhundą...

TAD NEPRARASKITE GALIMYBĖS UŽSIIMTI GYVENIME TUO, KO NESITIKITE IŠ SAVĘS ŠIANDIEN, nusipirkdami "pigų", "su defektu", "be dokumentų", "šunelį namams, o ne parodoms". Pirkite patį gražiausią šunį, kokį tik galite sau leisti. Kas žino, gal jis pakeis visą jūsų gyvenimą ir įsitikinimus...

P.S. Širdies akimis visuomet atpažįstame "savąjį" šunį. Ne visada jis atitinka kokius nors standartus, suplanuotą kainą ar net veislę. Tuomet svarbiausia - jo nepraleisti bei nepaleisti. Imkite ir mylėkite jį! Šuo jums atsilygins tuo pačiu...

Perkant šuniuką, pirkėjas visuomet susiduria su klausimu - iš ko susideda šuniuko kaina. Manau, jog šuniuko kaina susideda iš šių dalykų: 

AR PERKATE ŠUNIUKĄ VEISLYNE
Jei taip, vadinasi veislynas yra registruotas LKD, laikosi nustatytų šunų laikymo ir veisimo taisyklių, yra prižiūrimas valstybinių higienos ir veterinarijos įstaigų.

KAIP LAIKOMI SUAUGĘ ŠUNYS
Voljere (kokio dydžio?) ar laisvėje?, kuo jie šeriami - sausu maistu ar žalia mėsa? Tinkamai laikomi ir maitinami tėvai užtikrina geresnę savo palikuonių sveikatą. Bet tai - papildomai kainuoja perkant šuniuką, nes kokybiškas veislyno išlaikymas kainuoja brangiau, nei "miegam kartu lovoje, valgom, kas liko nuo šeimininko pusryčių".

AR PERKATE ŠUNIUKĄ SU KILMĖS DOKUMENTAIS
Žinoma, šuniukas su kilmės dokumentais, visuomet bus brangesnis nei perkant tos pačios veislės, bet bedokumentį gyvūną. Realiai, pirkėjas sumoka už garantiją (kilmės dokumentą), kad jis įsigijo būtent tos veislės šunį su jam būdingomis charakterio, išvaizdos savybėmis. Jeigu šuniukas turi veislės broką ir bus netinkamas veisimui - rasite šią informaciją kilmės dokumente.

ŠUNIUKŲ VEISIMO, SELEKCIJOS IR AUGINIMO METODIKA
Mums, pvz., atrodo, kad GERIAU MAŽIAU, BET KOKYBIŠKŲ.  

Taip. Toks yra profesionalų gyvenimas. Pasigilinus į bet kurią sritį, pvz., sportą ar mediciną, galima rasti tiek gražių dalykų: aukso medalis, išgelbėta gyvybė, tiek žiaurių: treniruotės po 10 valandų, traumos, operacijos trunkančios po keliolika valandų, beviltiškų ligonių negydymas... Ir tik visiškas paviršutinis žvilgsnis leidžia mums romantizuoti šias sritis: "ak, kaip gražu būti sportininku, gydytoju!.."

Tas pats su šunų veisimu. Kai ieškai informacijos apie šunų veisimą - jos beveik nėra. Visi cituoja „ŠUNYS ir jų veisimas“ aut. Chilleri Charmar (nors būtent šis autorius taip pat kalba apie "atranką, selekciją" ir pan.) Šuniukų pirkėjai ir pradedantieji veisėjai, prisižiūrėję gražių nuotraukų su šuniukais, tikisi, jog viskas yra gražu ir kvepia. Taip, kvepia: pienu, krauju, sysiais, kakais. Taip, gražu: gali mažylį ant rankų panešioti, bet ir laidoji ką tik gimusius šuniukus arba tuos, kurie nustipo po kelių mėnesių, dėl ligos, dėl viruso... Nes pirmuosius mėnesius šuniukų mirštamumas didžiausias... 

Čia - kiekvieno veisėjo pasirinkimas: arba bandai išgelbėti kiekvieną silpnuolį, primaitinti, duoti papą, o jis, vistiek - jeigu silpnas imunitetas - anksčiau ar vėliau nustips (geriau vėliau, kai jau bus parduotas:) - taip pradeda sklisti mitai apie trumpaamžius didžiųjų veislių šunis. Arba mokaisi veisti tik stiprius ir gražius mažylius, puoselėdamas bei grynindamas veislę.

Ir šunų pirkėjų pasirinkimas yra tas pats - arba perki bedokumenčius, "pigius" šuniukus, tuos, kurie buvo "ištempti", primaitinti puppy boost'ais, prifarširuoti pigiu mažaverčiu pašaru, arba tuos, kurie atrenkami protingai, auginami geromis sąlygomis, šeriami jiems tinkamu maistu.

Paprastas testas: jūs nuvažiuokite ir pasižiūrėkite, kaip ir kur auga jūsų norimos veislės šuniukas. Nuvažiuokite ne į vieną, bet į kelias vietas. Pamatykite aplinką, pamatykite voljerų dydžius, šuniukų auginimo patalpas. Ir viskas greitai bei natūraliai atsistos į savo vietas - visuomet atskirsite, ar šuniukai (kaip vištos:) auga narvuose, ar laisvėje:)... Tuomet galėsite padaryti PASIRINKIMĄ ir pagrįsti KAINĄ.

ŠUNIUKŲ SOCIALIZACIJA
Išties, perkant šuniuką, reikėtų pasidomėti ar jis buvo ir kaip buvo socializuojamas. 

Labai svarbi yra taip vadinamoji "ankstyvoji socializacija", kuri turi būti atliekama nuo pat gimimo: šuniuką reikia supažindinti su skirtingais paviršiais, lytėjimais, temperatūromis, garsais, kvapais... Pagrindinė socializacija įvyksta iki 12-osios šuniuko gyvenimo savaitės. Tad, jeigu perkate šuniuką iki trijų mėnesių, turite išsiaiškinti, kaip jis buvo socializuojamas ir pratęsti veisėjo pradėtą, arba suskubti atlikti jo nepradėtą socializacijos darbą.

Na, o jeigu perkate vyresnį nei 3-jų mėnesių šuniuką - rinkitės tik rimtą veislyną, orientuotą į šuniukų ugdymą ir detaliai klausinėkitės apie tai, kaip, kiek ir kur buvo socializuojamas šuniukas. Nes įsigiję nesocializuojamą šuniuką galite turėti spręsti jau ne socializacijos ir dresūros, bet elgesio korekcijos uždavinius.

Reikia suvokti, jog socializacija niekada neįvyksta iki galo. Tai nėra baigtinis procesas. Ir jeigu jau perskaitėte šuniuko pardavimo skelbime "socializuotas šuniukas" - drąsiai klauskite: kaip būtent, kur, kiek ir kokio amžiaus buvo socializuotas. Nes sakyti "socializuotas" nėra korektiška. Šuniukas gali būti tik "socializuojamas" (nuolatinis, tęstinis, nesibaigiantis procesas). Ir jeigu "socializacija" apsiriboja dviem išvažiavimais pas veterinarą ir pasivaikščiojimu savam kieme ar miškelyje prie namų, patikėkite, tai - labai menkas įdirbis šioje temoje...

Net tie šuniukai, kurie visą gyvenimo veislyne laiką periodiškai buvo vežiojami visur, kur tik važiavo šeimininkai, lankė dresūrą, kur pažindinosi su skirtingais šunimis ir žmonėmis, turėjo specialiai įrengtus kambarius ankstyvajai socializacijai, patekę pas savo šeimininkus į naują jiems aplinką turi adaptuotis, įsidrąsinti ir įgauti pasitikėjimo. Ką jau kalbėti apie menkai socializuotus...

TĖVAI - ČEMPIONAI
Jau po pirmojo sudalyvavimo šunų parodoje, supratau jog tai - ne apie šunis. Šunims to - visiškai nereikia. Bet reikia žmonėms. Suprantama, kad įsitikintum, jog turi tikrai veislės standartus atitinkantį šunį, privalai bent jau minimaliai sudalyvauti šunų parodose ir gauti reikiamus įvertinimus - nebūti diskvalifikuotas ir panašiai. 

Tačiau begalinis čempionų titulų rinkimas, dalyvavimas, pasirodymas, tai - ne šunų, o žmonių vertės ir savivertės klausimas. Tiesiog žmogui patinka taip leisti laisvalaikį: dalyvauti, gauti pripažinimą, didžiuotis savo augintiniu ir demonstruoti jį arba jis darosi reklamą savo veilynui ir veisiamiems šunims - kas taip pat yra puiku.

Svarbu suvokti jog tai, kad tėvai čempionai, dar nereiškia, kad ir vaikai tokiais bus. T.y., perkant šuniuką, "tėvai - čempionai" - nėra pagrindinis argumentas. Jeigu tu kryptingai nedirbsi ta linkme: neanalizuosi šuns charakterio ir elgesio, neužsiimsi dresūra, šuns lavinimu, nuolatine ir teisinga sveikatos bei kailio priežiūra, nedalyvausi begalėje parodų - jis ir nebus čempionas! Ypač jei esi iš tų žmonių, kurie nori turėti, džiaugtis, gyventi su savo šunimis, o ne dalyvauti nuolatiniame konkurse ar palyginime: "mano šuo gražesnis, geresnis, puikesnis, ne - mano!.." Beje, pagal LKD nuostatus, veisimui pakanka tik poros "puikiai" patinui ir poros "gerai" kalytei...

Bet, jeigu ketinate tikrai dalyvauti parodose, siekti aukštumų ir būti geriausiais - pirmyn! "Tėvai čempionai" - jums bus svarus, svarbus ir palaikantis argumentas, renkantis šuniuką. Žinoma, šis argumentas visada atsispindės kainoje. Juk dalyvavimas šunų parodose kainuoja...

Svarbiausia - kiekvienam susivokti ko jis nori - šuns, ar čempiono. Kad tik džiugintų, taip sakant!

ŠUNIUKAI, PARDUODAMI SU SUTARTIMI
Kas ta sutartis ir kam ji reikalinga?

Kai buvau užsisakiusi kalytę Lenkijoje su sutartimi, sąlygos buvo paprastos:
Jeigu renkiesi šunelį veisimui: pirmasis pasirinkimas (tu pirmas renkiesi geriausią, gražiausią šuniuką) - 2000€, antrasis pasirinkimas - minus 100€ ir t.t. 

Šuniukas namams - 1000€. Tai reiškia, kad tu perki šuniuką ne veisimui, ne parodoms, o sau. Renkiesi, aišku, jau po tų, kurie prieš tai išsirinko šuniukus veisimui. Žinoma, tu galėsi dalyvauti su juo parodose, bet, jeigu užsimanysi veisti ir pasidaręs tyrimus sužinosi, jog esama kokių nors sveikatos nukrypimų - displazija, blogos akys ir pan. - tu jokios kompensacijos negausi.

Na, o jeigu pirkai šuniuką veisimui ir, 1,5 m., kaip priklauso, pasidarius tyrimus, paaiškėjo, jog blogi sveikatos rodikliai ir jis yra netinkamas veisimui, tu iš veisėjų gausi kompensaciją - sumos skirtumą tarp šuniuko veisimui ir namams. Pvz., jei pirmasis rinkaisi - atgauni 1000€. Tai - garantija, saugiklis, veisėjų atsakomybė.

AR VEISLYNE GYVENA SENI, VEISIMUI NEBETINKAMI ŠUNYS
Jeigu veislynas gyvuoja daugiau nei 6 metus ir jame nėra senų, reprodukcijai nebetinkamų kalių bei patinų, vadinasi jie - sugalvokite patys...

Tad, rinkdamiesi šuniuką, įvertinkite ir pasverkite visus už ir prieš. Pasilyginkite vertybes, kuriomis remiasi veisėjai. Nes šunų veisimas - taip pat kultūra. Pasitikrinkite, ar ji jums - prie širdies. Juk gyvename tik kartą. Ir mūsų širdis diktuoja mums teisingus pasirinkimus. Ypač - renkantis ištikimiausią draugą - BERNO ZENENHUNDĄ:)))

ŠUNIUKO KAINA VISADA ATSPINDI VERTĘ IR DARBĄ ĮDĖTĄ Į JĮ.

Kuo ilgiau užsiimu šunų veisimu, tuo daugiau prieštaringų jausmų mane užvaldo. Iš vienos pusės - gimę ir augantys šuniukai suteikia be galo daug džiugių akimirkų - kaip ir kiekvienas kūdykis. Iš kitos - prisideda labai daug jaudulio ir rūpesčio dėl šuniukų gerbūvio: švaros, maisto, sveikatos, dar skiepai, dokumentai, socializacija. Tai pareikalauja labai daug laiko, darbo, finansinių išteklių, įrangos...

Jau nekalbu apie labai įvairialypę ir nevienareikšmę temą - šuniukų pardavimą... Čia reikalingas atskiras specialistas - marketingistas, fotografas, tekstų kūrėjas ir žinoma - reklamos biudžetas.

Palyginus visas sąnaudas su vidutinėmis šuniukų pardavimo kainomis Lietuvos rinkoje tampa aišku, kad šunų veisimas - labai abejotino finansinio pelno projektas. Gal mes gauname moralinį pasitenkinimą, džiaugsmą ir peną savo sielai, bet atlyginimas - tiesiog...

Pradedu mąstyti, kad veisimu gali užsiimti arba tik labai turtingi žmonės, arba tie, kuriems veisimas - pagrindinė veikla, o ne laisvalaikio užsiėmimas. Nes realiai tai - nuolatinis darbas su visais kartu ir kiekvienu atskirai namie esančiu šuniuku. Ir kodėl gi aš vis dar veisiu šunis?

Stebėdama kieme lakstančius augančius grožius karts nuo karto patiriu jausmą, kad užsiimu niekam nereikalingo produkto gamyba: šuniukai, vietoj to, kad šildytų savo šeimininkų lovas ir rytais žadindami laižytų jų veidus - vis dar pas veisėją namuose... O tie, kurie ieško keturkojo draugo paskambinę dažniausia tepaklausia: "kokia kaina?" Čias toks pats klausimas kaip kad "kiek kainuoja meilė?". Žodžiu, žiūrint iš pozicijos "produktas-pelnas-kitiems" tokia veikla - beprasmiška.

Na bet veisia žmonės šunis! Skaitau skelbimus apie parduodamus, įvairių veislių: "veislyno misija", "veislyno vizija", "veislynas n metų užsiimantis veismu"... Oho, nieko sau, kaip giliai ir rimtai visa tai skamba! 

Tada susimąstau: kokia gi "Pašilių saulės" veislyno vizija ir misija???
Pamenu, kai studijavau VU Komunikacijos fakultete, buvo toks dalykas - "Ryšiai su visuomene". Tai ten, dabar jau amžinąjį atilsį profesorė A. Glosienė - be galo gyva, intelektuali ir "deganti" asmenybė - bandė mums perduoti, kas ta VIZIJA ir kas ta MISIJA. Sakė: "įsivaizduokite savo veiklą bent jau po 10-ies metų"... Juokaujat?! Negi tai - realu? Gyvenimas taip greitai keičiasi, jog galvoju tik apie trumpalaikius planus ir užduotis. Dabar pagrindinė - rasti šuniukams gerus šeimininkus. O kaip atrodys veislynas po 10 metų - Dievas žino: bus - nebus. Pati gyva būsiu - nebūsiu? Žinau tik, kad šiandien turiu daryti visa, ką galiu geriausiai.

Žodžiu, su VIZIJA - sunkiai. Kaip tuomet, taip ir dabar. Vizija man (bet kokio reiškinio) - toks efemeriškas, subjektyvus dalykas, sunkiai atlaikantis idealios vaizduotės ir realybės susitikimą. Mano manymu, maksimalia abstrakcija suformuluota vizija, po 10 metų, vis tiek bus nebeaktuali. Taigi, "Pašiliu Saulė" liko be ateities vizijos:)...

Žinau tik tai, kas yra ŠIANDIEN.
O šiandien yra mano auganti mergaitė - kaip koks Mauglis, tarp šunų. Ir mažų, ir didelių. Matau, kaip ji mokosi jiems vadovauti, būti savo vietoje hierarchijoje, kaip mokosi rūpintis, maitinti, prižiūrėti, puoselėti, vestis, nešti, žaisti, MYLĖTI... Manau, kad žmonės, užaugę su šunimis ir tarp šunų - visai kitokie nei tie, kurie to nepatyrė. Tai, ką duoda mano vaikui mūsų bei būsimi jūsų šunys - yra begalinė Dievo ir mūsų su vyru dovana jai. Džiaugiuosi, stebėdama savo Kristytės augimą, jos asmenybės virsmus. Šunys - mūsų meilės kalba. Nuolatinio gilaus ryšio kūrimas tarp manęs ir mano vaiko. Kasmet gimstantys šuniukai mūsų veislyne yra nuostabus, gyvas, auginantis sielą bei atveriantis širdį stebuklas mūsų šeimai.

Taigi, matau, kad mūsų veislyno MISIJA yra GYVENTI IR AUGTI KARTU SU ŠUNIMIS. Tereikia praverti savo namų duris ir jie - keturkojai meilės misionieriai - amžiams sušildys net santūriausias širdis...

Vadai "K" ypatingai sekasi su socializacija. Dresūros mokykloje šiuo metu darbuojasi dvi žavios praktikantės, kurios ne tik mielai padeda pamokų metu, bet ir suorganizuoja įdomių pažintinių užsiėmimų. 

Taip ir atsitiko, jog šiandien atlikome asmenybės testą visiems iki šiol tebelaukiantiems savo šeimininkų šuniukams: Kiprui, Krokui, Kingui, Kapriui ir Karmai. Testo atsakymus merginos dar pateiks - galėsiu papildyti šį dienoraščio įrašą. Na, o patį testą galima rasti čia: http://www.volhard.com/pages/pat.php

Dar kalbėjomės apie įvairius šuniukų vystymosi periodus. Jie paprastai pateikti čia:
http://ice.ucdavis.edu/~robyn/Korina/BCIdeas/Criticalperiodsinpuppydevelopment.html

KIPRAS
Šuo, kuris bus puikus namų augintinis. Puikiai tinka ir nepatyrusiam šunų augintojui.
Lengvai dresuojamas ir pakankamai ramus. Gerai sugyvena su pagyvenusiais žmonėmis, vaikais. Nebijo staigaus triukšmo, domisi garso šaltiniu. Nebijo staigių keistų objektų, tačiau jų vengia. Nėra jautrus prisilietimams.
Šuniukas bus paklusnumo treniruočių pirmūnas, net neįdedant labai daug darbo.​

Šią vasarą važiavome visur kartu su Kristyte ir šunimis. ​Nuostabi vasara! Gera, kai gali savus pasiimti kartu :) ...

Naudojamės kiekviena proga patirti kuo daugiau įspūdžių. Tad negalėjau atsisakyti, kai Neringa Kavaliauskienė - pati turinti Berno Zenenhundą ir be galo juos mylinti - pakvietė atvežti mažuosius "Gero vakaro šou" filmavimui. Išsiprausėm, išsidžiovinom ir  - į "Oazę"!

Visuomet džiugina aplinkinių reakcija į Bernus. O čia dar - maži Berno Zenenhundai! Kol nešėmės juos po vieną į užkulisius, žmonės pakeliui sėdintys salėje "lydėsi" ir "tirpo": "koks mielas! kaip norėčiau šito! aštuntas!". Visa filmavimo grupė spėjo išglostyti mažuosius iki šiems patenkant į sceną. O pasibaigus filmavimui, ganiau visus po salę, keliaujančius iš rankų į rankas - kad tik visus aštuonis namo parsivežčiau :) 

Tad, jeigu facebook'ą užplūs "selfiukų" naktiniame klube su Bernais banga - tai mūsiškiai :)
Įrašą galima pažiūrėti čia!

Mėgstu viską patikrinti praktikoje. Taip atsitiko ir šįkart.
Prieš metus atsivežę puikią vokišką produkciją šunims ir katėms ICE PAW, turėjau galimybę visus metus bandyti, naudoti ir tyrinėti produktų kokybę. Apie maistą dabar nekalbėsiu. Noriu pasidalinti puikia patirtimi apie 2 fantastiškus produktus skirtus išoriniam vartojimui ant kailio.
Taigi:​

Žiema - tai tie greitai prabėgantys pora mėnesių, kuomet beveik nevyksta jokie renginiai. Tai  - laikas, kurį galiu skirti draugams ir laisvalaikiui. Ką gi tuomet veikiu? 

Na, žinoma, lankau dresūrą. Šiuo metu - su Hara. Kitą savaitę aktyviau prijungsiu ir Džeką. Čia - toks tęstinis laisvalaikio leidimo būdas, 2-3 kartus per savaitę. Sakyčiau - savotiški kaniterapijos seansai man pačiai. Tuomet tikrai skiriu laiko pasirinktam šuniukui. Mes su juo bendraujam. Bandau jį perprasti, "išgirsti", "perskaityti". Jis bando suvokti, ko aš iš jo noriu. Žodžiu - būnam, bendraujam, mėgaujamės draugija ir aplinka.

Kad būtų įdomiau, pradėjau vežiotis į darbą Hilę. "Reikia ją kiek labiau socializuoti ir motyvuoti", - pamaniau vieną dieną ir pasiėmiau kartu į Jonavos parduotuvę.  
Labai įdomu stebėti klientų reakcijas - tiek daug pasako apie žmones. Daugelis džiaugiasi, radę parduotuvėje tokį gražų šuniuką... O štai vagiukas ketvirtadieninį - vos į batus neprileido iš baimės. Išėjo nieko nepešęs - vis bijojo, kad užpuls. Ne veltui sakoma: "vagie, kepurė dega!"...

Šiandien pasiėmiau į darbą Džeką. Su šiuo kaimiečiu reikės dar padirbėti... Labai jau didelis ir baisus visiems atrodo. O jei tik kas nepatinka ar įtartinas - loja bosu. Sargas!

Buvau praėjusį sekmadienį Silvijos su Vitalijumi aplankyti, kurie turi Alfą-Megą iš pirmosios Majos vados. Tai apturėjau įdomią situaciją su Megute. Dar reikės ją su dresūros trenere išanalizuoti...

O šį penktadienį teko apsilanakyti Viktorijos namuose, kuri turi Haidę (Juodąją Princesę) iš paskutiniosios vados. Jau graži!!!! Tiesiog pavydėtinai! Man labai gera buvo klausytis istorijų apie jų gyvenimą, matyti Haidės ir šeimininkės santykį. Tikrai, gyvena kaip princesė! Ne veltui turėjo tokią pravardę... Gera būti ir dalintis.

Ir iš viso, man regis, viskas vyksta ne veltui. Atsigręžiu į praėjusius metus - tokie turiningi šuniški metai buvo - tiek daug naujų susitikimų, pamokų, žmonių, įvykių. Kupini visko - ir malonaus, ir ne. Tik žinau viena - patinka man šuniškoji mano gyvenimo dalis. Ir kuo toliau - tuo labiau!..

Gera matyti nuoširdų džiaugsmą po to, kai matei nuoširdų darbą! Man patinka taip DALYVAUTI!

Penktadienį gavome prekes iš ICEPAW! Pagaliau!

Apsipirkau kaip reikalas - parsinešiau namo pilną maišą - viską reikia išbandyti su savo šunimis. Tuo labiau, kad turiu 10 šunų bandymams! ​

Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad nereikia stipriai galvoti, ką veikti gyvenime. Jis pats puikiai padiktuoja ir veiklas, ir kryptis. Jeigu prieš 5 metus kas būtų pasakęs, kuo užsiimsiu šianidien - būčiau nepatikėjusi...

Poreikis gimdo būtinybę veikti ir spręsti. Taip atsitiko ir šįkart...

Kas paskatino ieškoti kitokio maisto
Turiu mylimą šunį - Idol. Jis - pats geriausias mano draugas. Jo atsidavimas ir pozityvumas mane visados įkvepia. Mano širdis su juo dainuoja. Taigi. Idol turi problemėlę: kaskart, prieš kalių rują, jam ant sprando atsiranda šlapiuojanti egzema. Manome, jog tai - susiję su hormonų pokyčiu užuodžiant kalių rują ir baltymo gamybos organizme padidėjimu.

Atsiradus eilinei šlapiuojančiai egzemai, nuolatinis veterinaro klausimas - "kuo šeriate?". Mano atsakymas - "mėsa". Veterinaro reakcija: "reikia mažinti baltymų kiekį maiste!". Kaip galiu sumažinti baltymų kiekį mėsoje?!

Nors esu įsitikinusi, jog šuo turi maitintis mėsa, pradėjau domėtis alternatyvomis. Išbandėme žuvį - smulkią, jūrinę, termiškai neapdorotą. Puikiai ėda dvi dienas! Paskui - suka nosį šalin. Per daug žuvies, matyt, gurmanui. Išvis Idol yra pakankamai išrankus maistui. Jeigu mūsų Maja ėda absoliučiai viską, tai, pvz., Aira - daug išrankesnė. O Idol - išvis inteligentas su baltomis pirštinėmis ir peteliške, valgantis peiliu ir šakute - jam bet ko neįkiši... Netgi žalią mėsą jis ėda ne visą, pvz., kiauliena - ne jo patiekalas...

Kuo šeriate šunis? Kiekvieną skirtingai.
Taigi, stebėdama savo šunis, kurių jau turime 7, matau, kokie jie skirtingi. Jie, visai kaip žmonės, mėgsta skirtingus dalykus: pradedant glostymo ypatybėmis, bendravimu, baigiant meniu. Taigi, palaipsniui, pereiname prie individualios dietos. Pas kiekvieną sava situacija: vienam egzema, kitam - per didelis svoris, trečias dar auga ir formuojasi, ketvirtas išvis mažius... Žodžiu, į klausimą "kuo šeriate šunis" vienareikšmiško atsakymo nebeturiu.

Bendrais bruožais galiu apibūdinti taip: šunis šeriame 2 kartus per dieną. Vienas maitinimas - žalia mėsa, kaulai su mėsa arba iš jų pagamintas buljonas, kitas - sausas maistas. Visus papildus duodu su sausu maistu. Papildai - kiekvienam pagal individualų poreikį, priklausomai nuo amžiaus ir būklės.

Kodėl ICE PAW?
Pradėjau domėtis sausu maistu: iš ko gaminamas, kas siūloma alergiškiems šunims, ką reiškia "turintis mažiau baltymų"... Juk Idol reikalingas būtent toks!

Sauso maisto pasiūla Lietuvoje - didžiulė. Kaip joje orientuotis - vienas dievas žino... Tuomet pradėjau klausinėti žmonių - veisėjų, šunų mylėtojų, kurie užsiima šunų sportu. Pasakojau apie problemą, kurią noriu išspręsti. Rinkau nuomones ir atsiliepimus. Ne apie brandus, o apie maisto sudėtį. Tuomet susiradau Vokietijoje vykstančią parodą ir nuvažiavau maisto ieškoti...

Einu, žiūriu, galvoju: "dieve padėk! Tokia gausybė VISKO!"...  Kas antras tau pagamins bet kokį receptą - tik pasirink iš 500, siūlomų meniu. Sukurs ir supakuos į individualią pakuotę - be problemų. Visokių krypčių, koncepcijų, sudėčių: ir žalias maistas, ir begrūdis, ir džiovinta mėsa, ir mėsos dešros, ir ajurvediniai papildai bei natūralios žolės skirtingoms organizmo funkcijoms gerinti - svaigsta galva! Galvoju pati sau: "o jeigu savo mitybos pilnavertiškumu taip susirūpinčiau... Gal tuomet ir aš būčiau tokia graži ir prižiūrėta... kaip šuo..."

Man labai patiko tai, jog ICE PAW skiria pagrindinį dėmesį funkcijai - kokį poveikį organizmui kiekvienas produktas daro. Jie nežaidžia perdėta sudėties įvairove, maisto granulių dydžiu ar pakuotėmis. Tiesiog gamina maistą, kurio pagrindas yra žuvis ir kuris tinka ne tik alergiškiems, bet ir sveikiems ar sportuojantiems šunims. ICE PAW asortimente tinkamą maistą savo augintiniui ras kiekvienas puikią šuns fizinę būklę norintis palaikyti šeimininkas.

​Kur bus galima įsigyti?
Atsiliepimus apie ICE PAW asortimentą rasite šiame dienoraštyje. 

Įsigyti patiems bus galima mūsų šeimos parduotuvėse:
KAUNE, Jonavos 254,
JONAVOJE, Lietavos 5.

Internetinėje parduotuvėje www.aldile.lt

Ačiū Viešpatie, už tai, kad galiu matyti savo mergaitę taip besidžiaugiančią, kad galiu leisti jai voliotis ant žolės su šuniukais nuosavame kieme, kad turiu atsipūtusią, linksmą ir džiūgaujančią šeimyną!.. Su Motinos diena mane!
​

Radau straipsniuką Delfi ta tema - "Kokių klausimų geriau neužduoti perkant šunį".
Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/letena/patarimai/kokiu-klausimu-geriau-neuzduoti-perkant-suni.d?id=69444802

Sulaukiu daug skambučių žmonių, kurie arba nežino, kaip turi atrodyti Berno Zenenhundų šuniukas su defektu ar veislės standarto neatitinkančiu kailio spalvinimu arba sako, jog tai - jiems nesvarbu.

Todėl nusprendžiau įdėti nuotraukų, kuriose rasite tik šuniukus su defektu. Žinoma, jie yra kažkieno draugai ir taip vadinti negražu, tačiau, atsižvelgiant į Berno Zenenhundų veislės standartą - jie būtent tokie ir yra.

Tiems, kas skaitote angliškai, įmetu pora nuorodų, kur žvelgdami į nuotraukas ir paveikslėlius, galėsite lengviau susiorientuoti Berno Zenenhundų veislės standarte, bent jau susipažinti su juo, kad galėtumėte išsirinkti draugą pagal poreikį.

Didžiosios Britanijos bernų veisėjų asociacijos straipsnis su nuotraukomis

​Veislyno iš Lenkijos informacinis straipsnis su paveiksliukais