Džiaugiuosi, jog šis patinėlis pateko į išmanančias rankas - Godžiui jau sudaryta baltyminė dieta iš natūralių produktų: mėsos, varškės, kiaušinių, kad augtų sveikas ir stiprus - juk labai svarbu nuo pirmųjų dienų šunį auginti teisingai!
Godžio šeimininkai ketina dalyvauti parodose. Iki susitikimo!
P.S. deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba....
2016 02 14 Godžis mirė. Kol kas dar nežinomi skrodimo rezultatai. Tačiau jau dabar aišku, kad šunelis neužilgo po parsivežimo pradėjo negaluoti. Naujieji šeimininkai uždelsė kreiptis į mane ir į veterinarus. Apie šuns būklę buvau informuota tik 2016 02 07. Kai atsiuntė išsekusio šuns nuotrauką - pakraupau - jis svėrė 10 kg - tiek pat, kiek išvažiuodamas į veislyno prieš pusantro mėnesio - tuo tarpu, kai mano Gilė svėrė 18, o Gėris - virš 20 kg. Kažkaip neturėjo apetito... Skaitant gydytojų išrašus - kai pamačiau nuotrauką iškart paprašiau kreiptis į veterinarus - paaiškėjo, kad šunelis neužilgo po parsivežimo pradėjo vemti ir viduriuoti. Nesuprantu, kodėl iškart nesikreipė į veterinarus? Bent jau nepranešė man?!
Žodžiu, Godžio išgelbėti nespėjome. O dabar turime nemalonią situaciją, kurioje, pasitelkę pažintis (ūkininko Vilando mama, L. B., dirba Radviliškio veterinarijos tarnyboje. Ji skambino mums ir darė spaudimą naudodamasi tarnybine padėtimi) neatsakingieji šeimininkai bando apkaltinti mus pardavus jiems sergantį šuniuką.... Nors skrodimo rezultatų nė nesulaukė, maža to - jų atsisakė. "Grąžinkit pinigus ir viskas!"
Labai skaudi patirtis ir labai gaila Godžio...
Nuo šiol šunis pardavinėsiu tik su sutartimi, kad galėčiau apsaugoti save ir šuniukus nuo neatsakingų šeimininkų...
Pasidalinau su Vytautu mūsų įžvalgomis dėl skrandžių apsivertimo - manome, jog tai įvyksta dėl to, kad šuo yra maitinamas sausu pašaru arba koše. Kiek analizavome tokias istorijas, visose Berno Zenenhundai (jau mirę) buvo maitinami anksčiau minėtu maistu. O šuo juk kilęs iš vilko. Pastarajam tikrai niekas neverda košyčių ir neperka sausiukų... Šunys turi kitokią anatominę virškinimo trako sandarą. Jis pritaikytas virškinti mėsą, kaulus, riebalus. Čia net pacituosiu straipsnį iš http://zmogusirsuo.lt/suns-anatomija-ir-virskinimas/, kad nedingtų, jei bus pašalintas iš šalinio:
"Mėsėdžių virškinamasis traktas yra paprastas ir trumpas. Jis skirtas gyvulinės kilmės baltymų bei riebalų perdirbimui. Šiai kategorijai priklauso ir šunys. Jų krūminiai dantys yra skirti mėsos smulkinimui, bet ne kramtymui. Mėsėdžių žandikauliai, skirtingai nei žolėdžių ar visaėdžių gyvūnų, nejuda į šonus, bet gali prasiverti itin daug, nes tai reikalinga ryjant didelius mėsos gabalus. Mėsėdžiai geba iškart suėsti didelį maisto kiekį, o po ėdesio ilgą laiką ilsėtis.
Šuns organizmui sudėtinga virškinti didelius augalinio maisto, grūdų ir ląstelienos, kiekius. Dėl trumpos virškinimo sistemos fermentacija nevyksta, o ląstelienos virškinimo pasekmė – didžiulis šuns išmatų kiekis.
Trumpa šuns virškinimo sistema puikiai perdirba mėsą ir riebalus; maistas skrandyje užsibūna žymiai ilgiau nei žolėdžių ar visaėdžių skrandžiuose, kadangi skrandyje esanti vandenilio chlorido rūgštis skaido baltymus, riebalus ir naikina bakterijas.
Šunų skrandžio pH yra mažesnis ar lygus 1, tuo tarpu žmogaus skrandžio pH siekia 4 ar 5. Tiek šuns, tiek žmogaus skrandis gamina vandenilio chlorido rūgštį, galinčią ištirpinti geležį. Šunų skrandžiuose maistas išbūna nuo 4 iki 8 valandų, žemas pH bei skrandžio sultys užkerta kelią patogeniniams veiksniams. Nedidelis maisto kiekis vienu kartu patenka į žarnyną ir jame neužsibūna. Tokia virškinimo sistema neleidžia rūgštinėje skrandžio terpėje išlikusiom bakterijom apsigyventi žarnyne sukeliant virškinimo trakto ligas. Žmogaus organizme, priešingai, maistas iš skrandžio į žarnyną patenka per 30 – 60 minučių. Dalinai suvirškintas maistas 12 – 60 valandų išbūna žarnyne.
Šis pavyzdys iliustruoja tai, kokiu būdu šuns organizmas geba lengvai suvirškinti žalią mėsą, kaulus bei sunaikinti kenksmingas bakterijas. Salmonelės, E.Coli ar kitos patogeninės bakterijos yra sunaikinamos skrandyje, o išgyvenusios, trumpo žarnyno dėka, yra pašalinamos iš organizmo.
Dauguma šunų ėdalo yra sukurta taip, tarsi jų virškinimo sistema atitiktų žmonių virškinimo sistemą. Žinoma, gausus angliavandenių keikis maiste yra susijęs su šių maisto medžiagų pigumu bei tokio maisto galiojimo trukme. Kitaip tariant, šunų ėdalas sukurtas prekybininkų, o ne gyvūnų poreikių patenkinimui.
„National Research Council“, nustatantis šunų mitybos poreikių standartus, nemini angliavandenių būtinybės - į sąrašą patenka amino rūgštys, riebalai, mineralai ir t.t. Tokius poreikius gali patenkinti mėsa, kaulai, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, tačiau ne augalinės kilmės maistas.
Kadangi maistas mėsėdžio žarnyne neužsibūna tiek, kiek žolėdžio ar visaėdžio, šunys nesugeba perdirbti maisto kuris turi būti fermentuojamas ar suskaidomas. Tokiai virškinimo sistemai idealus maistas yra mėsa bei gyvulinės kilmės riebalai. Jie perdirbami skrandyje, o žarnynu nukeliauja labai greitai. Baltymai perdirbami į amino rūgštis, o augalinio maisto priedai iššaukia virškinimo sistemos sutrikimus, dujų kaupimąsi žarnyne, didelius išmatų kiekius. Dėl negebėjimo virškinti augalinės kilmės medžiagas šie priedai šuniui neturi jokios maistinės vertės."
Žodžiu, naujieji Gėrio šeimininkai nusprendė, jog šį šunį maitins žalia mėsa ir kaulais. Ta proga iš "Ledanos" iš anksto užsisakė įvairaus natūralaus maisto ir, taip, pasiruošę, patenkinti išsivežė savo naująjį augintinį namo...