Comments
Įsivaizduokime štai tokią nemalonią situaciją: gimė šuniukų vada. Daugelis gimė jau mirę. Iš 11 gyvi gimė 4. Bet ir jie vangiai žinda. Du - kiek aktyviau, dar vienas bent jau bando žįsti, o kitas - išvis ne. Šie du nežindantys primaitinami kalės pienu - numelžiamu ir čia pat sušvirkščiamu į burną su švirkštu. Bet... po dviejų dienų pirmasis miršta tas, kuris nė nesikabina į motinos papą. Baisiausia ne tai. Baisu, jog tas, kuris puikiai žindo, buvo didelis ir aktyvus, guli be tonuso ir nebeima papo. Jis miršta antrasis. Kalytė, kuri beveik nežindo miršta trečia. O ketvirtąją dieną miršta ketvirtasis, prieš tai aktyviai žindęs ir buvęs puikiame tonuse šuniukas. Tiesiog suglebo, galva pradėjo drebėti, neteko jėgų ir nugaišo. Baisi istorija, tiesa?
Baimė čia nepadės. Klausimas - ar išmoksim pamoką, ar ne? Konsultuojantis su vienu geriausių veterinarų Kaune S. Laurusevičiumi, aiškėja, jog šioje istorijoje lemiamą vaidmenį galėjo suvaidinti šunų herpes virusas. Kol viskas einasi gerai, žmogus net nesusimąstai, kad gali vykti tokie dalykai... Apie herpes virusą, rekomendacijos kaip jo išvengti - S. Laurusevičaus straipsnyje. Galima pasiskaityti čia: http://www.kaunasvet.lt/sunu-herpes-virusas |
|